Suprasti akimirksniu
- JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS
- Analitikas: Rusija gali pradėti didelį puolimą NATO svarbiu metu – V.Putinas taip pažemintų Aljansą.
- Lenkijos žiniasklaida atskleidė vieną L.Volkovo užpuolikų: MMA kovotojas ir „Legia“ sirgalius.
- Buvęs britų kariuomenės pulkininkas įspėja: Kyjivui liko šeši mėnesiai.
- Kaip kalinys tapo Rusijos gynybos ministerijos verbuotoju: „Grobkite, žudykite, plėškite – darykite, ką norite“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS
20:30
JAV pristatė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, kurias anksčiau Joe Bideno administracija atsisakė siųsti pagal prezidento Joe Bideno nurodymą, trečiadienį pranešė Pentagonas.
J.Bidenas vasario mėn. slapta pritarė tolimojo nuotolio raketų ATACMS perdavimui naudoti Ukrainos teritorijoje. Pasak Pentagono atstovo spaudai pulkininko leitenanto Garrono Garno, ATACMS raketos buvo tyliai įtrauktos į kovo 12 d. paskelbtą 300 mln. dolerių pagalbos paketą ir galiausiai šio mėnesio pradžioje pristatytos Ukrainai.
„Tuo metu nebuvo paskelbta, kad mes suteikiame Ukrainai šį naują pajėgumą, kad jų prašymu palaikytume Ukrainos operatyvinį saugumą“, - sakė G.Garnas, atidėdamas klausimus apie jų naudojimą Ukrainos kariuomenei.
Tikimasi, kad daugiau raketų bus įtraukta į naują karinės pagalbos paketą, apie kurį Pentagonas paskelbė trečiadienį po to, kai J.Bidenas pasirašė pagalbos paketą, kuriuo po kelis mėnesius trukusio vilkinimo Kongrese Ukrainai suteikiama beveik 61 mlrd. dolerių parama.
Praėjusį rudenį JAV pirmą kartą nusiuntė Ukrainai vidutinio nuotolio ATACMS raketų sistemos variantą, kuris gali pasiekti apie 100 mylių, o ilgesnio nuotolio versija gali pasiekti net 190 mylių.
Ukrainos pareigūnai privačiai ir viešai prašė JAV ilgojo nuotolio raketų, kurios būtų nukreiptos giliau už Rusijos linijos. Amerikos pareigūnai anksčiau tam priešinosi, nurodydami tiekimo problemas ir nuogąstavimus dėl tolesnio Maskvos provokavimo, jei jos būtų dislokuotos.
Ukrainiečiai mirtina grėsme laiko ne tik Rusijos agresiją: tai griauna Ukrainą iš vidaus
00:26
Kas svarbiau Ukrainos ateičiai – laimėti karą su Rusija ar kovoti su korupcija? Galbūt toks klausimas dabartiniame karo fone atrodo keistas, tačiau daugiau ukrainiečių mano, jog kova su korupcija yra svarbesnė nei pergalė kare.
Vasario pabaigoje atliktoje Ukrainos viešosios nuomonės apklausoje buvo klausiama: „Kaip manote, kokios yra didžiausios grėsmės Ukrainos vystymuisi?“.
51 proc. respondentų atsakė, kad didžiausia grėsme yra korupcija valstybės institucijose. 46 proc. respondentų didžiausia grėsme šaliai laikė Rusijos karinę agresiją.
Kuo vyresnis respondentas, tuo svarbesne už karą jis laikė korupcijos problemą.
Trečiąja didžiausia grėsme, sulaukusia 11 proc. respondentų paminėjimo, tapo ekonominė krizė ir jos padariniai.
Apklaustieji turėjo spontaniškai patys įvardinti grėsmes, o ne rinktis jas iš sąrašo. Telefonu buvo apklausta 2 tūkst. žmonių iš visų Rusijos neokupuotų Ukrainos teritorijų.
Pasak apklausą atlikusios tyrimų bendrovės „Reiting“ direktoriaus pavaduotojo Liubomiro Mossivo, korupcijos problemos iškilimas buvo natūralus, turint omenyje nuolatinį šios temos akcentavimą žiniasklaidoje karo metu.
Lenkija yra pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus
00:14
Lenkija yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į šalį karinio amžiaus vyriškos lyties piliečius padėti savo šaliai kare su Rusija, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas.
Trečiadienį Ukrainos vyriausybė paskelbė taisykles, pagal kurias karinio amžiaus vyrų pasai gali būti išduodami tik šalies viduje, o ne užsienio diplomatinėse atstovybėse, pažymi „Reuters“.
Dėl to užsienyje gyvenantys 18-59 metų vyrai negalės atnaujinti savo pasų ar gauti naujų.
Lenkija anksčiau siūlė Ukrainai pagalbą, kad asmenys, kuriems taikoma karinė tarnyba, grįžtų į savo šalį atlikti pilietinės pareigos, interviu „Polsat News“ sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.
„Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vyrus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – sakė jis, nepatikslindamas, kaip Lenkija padėtų.
Eurostato duomenų bazės duomenimis, 2024 m. sausio mėn. duomenimis, Europos Sąjungoje gyvena apie 4,3 mln. ukrainiečių, iš kurių apie 860 tūkst. yra suaugę vyrai. Lenkija yra suteikusi laikiną saugomą statusą 950 tūkst. ukrainiečių – tai antras pagal dydį skaičius po Vokietijos.
„Galima bet kokia parama“, – sakė jis apie tai, kaip Lenkija reaguotų, jei Kyjivas paprašytų pagalbos pargabenti namo tuos, kurie gali netekti teisės likti Lenkijoje pasibaigus pasų galiojimo laikui.
Per parą rusai surengė per 60 atakų Ukrainoje
23:01
Per parą rusų okupantai surengė daugiau kaip 60 atakų prieš Ukrainos pozicijas visoje fronto linijoje, įskaitant 18 atakų Lymanskio kryptimi, Ukrainos gynėjai smogė į 11 priešo personalo koncentracijos vietų, nurodo Ukrainos generalinis štabas.
„Iš viso priešas sudavė 13 raketų ir 51 oro smūgį, atliko 16 raketų salvinės gynybos sistemų atakų prieš mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves...
Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė 11 rajonų, kuriuose buvo sutelktas priešo personalas.
Taip pat Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 1 Kh-59 valdomą oro raketą ir 3 priešo žvalgybinius bepiločius orlaivius.
Raketinių pajėgų padaliniai padarė žalos 1 priešo personalo koncentracijos vietai“, – nurodė Ukrainos generalinis štabas.
Ukraina derasi dėl dar keturių „Patriot“ sistemų
22:01
Ukraina derasi dėl dar keturių „Patriot“ sistemų gavimo. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėjo interviu laikraščiui „The Guardian“ .
Pasak D.Kulebos, Ukrainai reikia lygiai septynių tokio tipo priešlėktuvinės gynybos sistemų, kad būtų apsaugoti didžiųjų miestų gyventojai, išskyrus Kyjivą, kuris jau yra apsaugotas. Pasak ministro, vieną kompleksą jau parūpino Vokietija, dar dėl keturių šiuo metu vyksta derybos.
D.Kuleba taip pat pažymėjo, kad aštuntasis „Patriot“ kompleksas galėtų būti gautas tiesiogiai iš Jungtinių Valstijų. „Manau, kad JAV kariuomenė tikriausiai turi vieną atsarginį“, – sakė jis.
D.Kuleba pripažino, kad derybos dėl šių sistemų perdavimo yra sudėtingos, nes „šalys, kurios eksploatuoja „Patriot“, derasi dėl kompensacijų“.
„Neabejoju, kad, atsižvelgiant į mūsų daromą pažangą, „Patriot“ atvyks, o Vokietiją reikia pagirti už tai, kad ji žengė pirmąjį žingsnį“, – pabrėžė ministras.
Kaip rašė UNIAN, suintensyvėjus Rusijos raketų atakoms prieš Ukrainą, Vokietija sutiko skubiai perduoti dar vieną kompleksą „Patriot“, be dviejų, kuriuos pernai perdavė.
Pasak kanclerio Olafo Scholzo, NATO šalys yra visiškai pajėgios suteikti Ukrainai dar šešias tokias sistemas. Tačiau Berlynas nori, kad „Patriot“ dalytųsi daugiausiai jų turinti šalis – JAV.
JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS
20:30
JAV pristatė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, kurias anksčiau Joe Bideno administracija atsisakė siųsti pagal prezidento Joe Bideno nurodymą, trečiadienį pranešė Pentagonas.
J.Bidenas vasario mėn. slapta pritarė tolimojo nuotolio raketų ATACMS perdavimui naudoti Ukrainos teritorijoje. Pasak Pentagono atstovo spaudai pulkininko leitenanto Garrono Garno, ATACMS raketos buvo tyliai įtrauktos į kovo 12 d. paskelbtą 300 mln. dolerių pagalbos paketą ir galiausiai šio mėnesio pradžioje pristatytos Ukrainai.
„Tuo metu nebuvo paskelbta, kad mes suteikiame Ukrainai šį naują pajėgumą, kad jų prašymu palaikytume Ukrainos operatyvinį saugumą“, - sakė G.Garnas, atidėdamas klausimus apie jų naudojimą Ukrainos kariuomenei.
Tikimasi, kad daugiau raketų bus įtraukta į naują karinės pagalbos paketą, apie kurį Pentagonas paskelbė trečiadienį po to, kai J.Bidenas pasirašė pagalbos paketą, kuriuo po kelis mėnesius trukusio vilkinimo Kongrese Ukrainai suteikiama beveik 61 mlrd. dolerių parama.
Praėjusį rudenį JAV pirmą kartą nusiuntė Ukrainai vidutinio nuotolio ATACMS raketų sistemos variantą, kuris gali pasiekti apie 100 mylių, o ilgesnio nuotolio versija gali pasiekti net 190 mylių.
Ukrainos pareigūnai privačiai ir viešai prašė JAV ilgojo nuotolio raketų, kurios būtų nukreiptos giliau už Rusijos linijos. Amerikos pareigūnai anksčiau tam priešinosi, nurodydami tiekimo problemas ir nuogąstavimus dėl tolesnio Maskvos provokavimo, jei jos būtų dislokuotos.
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: „Gauname reikiamą paramą“
20:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo.
JAV prezidentas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
„Šešių mėnesių kelionė buvo įveikta. Kad ir ką kas sakytų, mes gauname reikiamą paramą – mums jos reikia, kad galėtume toliau saugoti gyvybes nuo Rusijos atakų, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. – Padarysime viską, kad kompensuotume tuos šešis mėnesius, kurie praėjo diskusijose ir abejonėse.“
Rusija per tą laiką pasiekė teritorinių laimėjimų, o Ukrainai sunkiai sekėsi apsirūpinti šaudmenimis ir kariais fronto linijoje.
V.Zelenskis prakalbo apie konkrečius Rusijos planus sužlugdyti taikos susitikimą
18:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino informacija apie Rusijos rezgamą planą sužlugdyti pasaulinį taikos susitikimą Šveicarijoje.
„Turime tikslios žvalgybos informacijos – konkrečių duomenų, kad Rusija ne tik nori sužlugdyti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, bet ir turi konkretų planą, kaip tai padaryti: kaip sumažinti šalių dalyvavimą, kaip veikti, kad taika netruktų dar ilgiau. Ir mes turime tam pasipriešinti kartu – turime vieningai dirbti dėl teisingos taikos“, – atviravo Ukrainos vadovas.
Pasak jo, visi esame vienodai suinteresuoti priversti Rusiją siekti taikos ir pagarbos tarptautinei teisei. „Pasaulinė dauguma yra pajėgi tai užtikrinti. Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje suteikia mums visiems realią galimybę pasiekti teisingą taiką ir atkurti tarptautinės teisės veiksmingumą“, – kalbėjo jis.
Prezidentas tikino aptaręs tai per susitikimą su valstybių partnerių ir tarptautinių organizacijų, dirbančių Ukrainoje, atstovais bei Ukrainos diplomatais. „Kartu mes nukreipiame pasaulio galią, kad Ukrainoje būtų užtikrinta teisinga taika“, – reziumavo V.Zelenskis.
R.Sunakas ir O.Scholzas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“
18:42
Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderiai trečiadienį pažadėjo remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“, tačiau Vokietijos kancleris darkart pabrėžė savo atsisakymą tiekti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas „Taurus“.
Po antradienio vizito Lenkijoje, kur pažadėjo skirti papildomų lėšų Kyjivui ir paskelbė apie planus didinti JK išlaidas gynybai, britų premjeras Rishi Sunakas pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų tapo ministru pirmininku, atvyko į Vokietijos sostinę.
„Esame vieningi ir norime palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė R. Sunakas ir pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija turi baigtis nesėkme.
„Mes giname mums nepaprastai svarbias vertybes“, – pridūrė JK lyderis, stovėdamas greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo per spaudos konferenciją Vokietijos kanclerio biure.
R.Sunakas išvyko į dviejų dienų kelionę po Europos šalis, kurios tikslas – vėl atkreipti visų dėmesį į Ukrainą po to, kai ilgus mėnesius pasaulis buvo labiau susitelkęs į Izraelio karą prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.
Lenkijoje jis pažadėjo papildomai skirti Ukrainai 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų), taigi iš viso JK Ukrainai bus skyrusi 12 mlrd. svarų sterlingų (13,97 mlrd. eurų).
Kyjivas prašo sąjungininkų padidinti šaudmenų ir oro gynybos priemonių, kurių labai reikia atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, tiekimą.
Praėjusį savaitgalį Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai po šešis mėnesius trukusių politinių ginčų atblokavo 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą. Jį patvirtino ir prezidentas Joe Bidenas.
Tačiau Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrai ragina, kad ir Europa paspartintų ginklų tiekimą Ukrainai.
O.Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“
Pastarosiomis dienomis Vokietija atsiliepė į Kyjivo prašymus ir pareiškė, kad nusiųs Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
Tačiau O.Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, kurių Ukraina žūtbūt siekia. Vokietija baiminasi, kad dėl jų konfliktas dar labiau paaštrėtų.
„Mano sprendimas [nesiųsti „Taurus“] yra labai aiškus“, – sakė O.Scholzas.
„Tačiau mano sprendimas, kad mes ir toliau būsime didžiausi Ukrainos rėmėjai Europoje, taip pat labai aiškus“, – pridūrė jis.
„Naujas skyrius“
R.Sunakas pasidžiaugė „nauju skyriumi“ JK ir Vokietijos santykiuose, paskelbus apie planus bendrai kurti nuotoliniu būdu valdomas haubicų artilerijos sistemas, kurios bus montuojamos į šarvuočius „Boxer“.
„Šiuo pavojingu pasauliui momentu JK ir Vokietija stovi greta, kad išlaikytų saugumą ir gerovę namuose ir visame mūsų žemyne“, – prieš nusileisdamas Berlyne teigė R. Sunakas.
Varšuvoje britų premjeras pažadėjo iki 2030-ųjų palaipsniui didinti JK išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, NATO šalims susiduriant su spaudimu skirti daugiau lėšų gynybai dėl pasaulinių grėsmių.
Anot jo, Vakarai susiduria su pavojingiausiu laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos, Rusijai jau daugiau nei dvejus metus puolant Ukrainą, taip pat kylant eskalacijos grėsmei Viduriniuose Rytuose.
Pastaruoju metu daugiau NATO narių iš Europos, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, padidino savo išlaidas gynybai, kad pasiektų Aljanso nustatytą bent 2 proc. BVP tikslą.
R.Sunakas atsisakė pasakyti, kad NATO turėtų padidinti savo tikslą iki 2,5 proc., tačiau pridūrė: „Pripažįstame, kad turime padaryti daugiau.“
Jis sakė tikintis, „kad gyvename pasaulyje, kuriame išlaidos gynybai didėja“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai įspėjo, kad Europos šalys turi padidinti gynybos biudžetą, o Briuselis iki birželio įvyksiančio Europos Sąjungos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo ketina pateikti papildomų pasiūlymų.
ES yra pateikusi 1,5 mlrd. eurų strategiją, kuria siekiama padidinti gynybos produktų ir technologijų gamybą, tačiau pareigūnai teigia, kad to toli gražu nepakanka.
Berlynas paragino sąjungininkus kartu pirkti oro gynybos sistemas, o 2020 metų pradžioje iš ES pasitraukusi JK yra viena iš maždaug 20 šalių, prisijungusių prie šio projekto.
Įgyvendinant projektą būtų bendrai perkamos trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos, įskaitant Vokietijoje pagamintą „Iris-T“, amerikiečių sistemą „Patriot“ ir JAV bei Izraelio „Arrow 3“.
Prancūzija iki šiol atsisakė pasirašyti paktą, jos pareigūnams pasisakant už oro gynybos sistemą, kurioje būtų naudojama tik Europoje gaminama įranga.
J.Bidenas pasirašė įstatymą dėl 61 mlrd. JAV dol. pagalbos Ukrainai
18:19
JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui įstatymus, buvo paskelbta per susitikimą, pranešė Ukrainos transliuotojas „Suspilne“.
Ankstesniame prezidento administracijos pareiškime teigiama, kad ginklų ir įrangos siuntimas Ukrainai gali prasidėti šią savaitę.
Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą
Jungtinių Valstijų prezidentas J.Bidenas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę pagalbą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
„Ką tik pasirašiau nacionalinio saugumo paketą, kurį šį savaitgalį priėmė Atstovų Rūmai, o vakar – Senatas“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad „užtikrina, jog siuntos būtų pradėtos gabenti tuoj pat, per kelias artimiausias valandas“.
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.
„Mano sprendimas nesikeis“: O.Scholzas patvirtino, kad neduos Ukrainai „Taurus“ raketų
17:30
Vokietija neplanuoja perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Tai spaudos konferencijoje Berlyne pareiškė kancleris Olafas Scholzas.
„Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mes suteikėme daugiau kaip 28 mlrd. eurų vertės pagalbą. Tiekėme tankus, oro gynybos sistemas. Tačiau kalbant apie jūsų minėtus ginklus – mano sprendimas nesikeis“, – atsakė O.Scholzas į žurnalisto klausimą apie raketų „Taurus“ perdavimą Ukrainai.
Jis pažymėjo, kad Berlynas „visokeriopai rems Ukrainą, kad ji galėtų pasipriešinti Rusijos agresijai“.
„Vokietija ir Jungtinė Karalystė yra daugiausiai pagalbos Europoje teikiančios šalys. Ir toliau tai darysime. Toliau glaudžiai bendradarbiausime, ypač Ukrainos kariuomenės mokymo ir Ukrainos gynybos pramonės bazės stiprinimo kryptimi“, – sakė O.Scholzas, komentuodamas šiandien įvykusį susitikimą su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku.
Kodėl Vokietija atsisako perduoti Ukrainai raketas „Taurus“
15min primena, kad kovo mėnesį Vokietijos parlamentas atmetė rezoliuciją, kuria vyriausybė raginama perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Pats O.Scholzas atsisakymą aiškino tuo, kad raketų panaudojimas būtinai pareikalautų tiesioginio Vokietijos kariškių dalyvavimo. Tai, anot jo, Vokietijai nepriimtina.
Lenkijos žiniasklaida atskleidė vieną L.Volkovo užpuolikų: MMA kovotojas, „Legia“ sirgalius ir laidojimo namų darbuotojas
17:15
Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad vienas iš įtariamų užpuolimo prieš Leonidą Volkovą Vilniuje dalyvių yra mišrių kovų (MMA) atstovas.
Lenkijoje dėl užpuolimo prieš Leonidą Volkovą sulaikytas MMA kovotojas ir Varšuvos futbolo klubo „Legia“ sirgalius Maksimilianas K., praneša „Gazeta Wyborcza“.
Leidinys patikslina, kad įtariamasis atstovauja „Legia“ kovos klubui. „Gazeta Wyborcza“ šaltiniai jį taip pat sieja su „Teddy Boys“ - chuliganų grupuote, kurią sudaro futbolo klubo „Legia“ sirgaliai.
Užpuoliko „Instagram“ paskyroje, kurioje jis prisistato slapyvardžiu Kruszynka, rašoma, kad jis yra atvirojo naujokų MMA turnyro čempionas. Laikraštis „Gazeta Wyborcza“ pažymi, kad Maksimilianas vaidino lenkų repo dainininko Bonus RPK, anksčiau teisto už prekybą narkotikais, muzikiniame vaizdo klipe.
Rusijos opozicinis portalas agents.media atskleidė užpuoliko asmenybę - tai Maksimilianas Krolis. 2022 m. vyras šiuo vardu iš tiesų užėmė pirmąją vietą Lenkijos MMA atviros taurės varžybose pradedantiesiems. Be to, savo „Instagram“ tinkle M.Krolis paskelbė nuotrauką iš futbolo klubo „Legia“ sirgalių eitynių, kurios vyko 2023 m. gegužę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija su Ukraina apsikeis vaikais, nukentėjusiais dėl karo
17:03
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo.
Jos teigimu, susitarimas pasiektas tarpininkaujant Katarui.
„29 vaikai turėtų išvykti į Ukrainą, o 19 – į Rusiją“, – sakė M. Lvova-Belova.
Ukrainos pusė apie tokį susitarimą kol kas neskelbė.
Praėjusiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais M.Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.
Analitikas: Rusija gali pradėti didelį puolimą NATO svarbiu metu – V.Putinas taip pažemintų Aljansą
16:29
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti proga ir per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone surengti didelį puolimą, kad pažemintų Aljansą, rašo analitinis centras „Atlantic Council“.
„Tikėtina, kad naujasis Rusijos puolimas sutaps su liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiu NATO septyniasdešimt penktųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimu. Vadovaudamasis oficialia Rusijos propaganda, kad šis karas vyksta ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš NATO, ir kad tai yra civilizacinė kova prieš „kolektyvinius Vakarus“, V.Putinas gali pasinaudoti proga ir Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo metu pradėti didelį puolimą, kad pažemintų Aljansą kaip tik tuo metu, kai ji švenčia tris ketvirtadalius amžiaus, kai pavyko pažaboti Maskvos imperines ambicijas“, – rašo „Atlantic Council“ analitikas Andrew A.Michta.
Komentare pabrėžiama, kad, užuot be galo spėliojusios apie vienokį ar kitokį teritorinį susitarimą, Ukraina ir NATO turi skubiai sukurti bendrą pergalės viziją, aplink kurią galėtų susitelkti Kyjivas ir jo rėmėjai. Be to Jungtinėms Valstijoms, jų sąjungininkėms ir partnerėms reikia strategijos su atitinkamais ištekliais, kad Ukraina galėtų pasiekti šią pergalę.
„Jei rusai žengtų į priekį Ukrainoje, Joe Bideno administracija turėtų du pasirinkimus: arba likti prie esamo plano ir didinti ukrainiečių nuostolių riziką, arba pereiti nuo politikos „tiek, kiek reikės“ prie požiūrio „visko, ko reikia ukrainiečiams, kad įveiktų rusus“. Tai potencialiai padidintų eskalacijos su Rusija riziką, tačiau taip pat būtų išvengta rinkiminės rizikos būti kaltinamam dėl JAV politikos Ukrainoje nesėkmės, o Kyjivui būtų suteikta kovos galimybė pasiekti palankią poziciją, iš kurios būtų galima derėtis“, – pastebėjo analitikas.
Tikėtina, kad ši vasara bus lemiamas momentas JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu. Priklausomai nuo to, kas nutiks per ateinančius kelis mėnesius, konfliktas gali persikelti į nežinomą teritoriją, apibendrina „Atlantic Council“.
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
16:24
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Vasarį Europos Sąjunga patvirtino ketverių metų trukmės vadinamąją Ukrainos priemonę ir numatė 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų.
Pirmoji – 4,5 mlrd. eurų – dalis Ukrainai buvo skirta kovo 20 dieną.
„Ukraina ant savo pečių už mus visus neša sunkią naštą. Šiandien išmokame dar 1,5 mlrd. eurų pagal 50 mlrd. eurų Ukrainos priemonę“, – sakė U.von der Leyen savo įraše socialiniame tinkle „X“.
„Tai labai svarbu, kad Ukrainos valstybė ir paslaugos veiktų, kol ji kovoja su agresoriumi. Europa išlieka vieninga ir ryžtinga“, – pridūrė ji.
U.von der Leyen minimas Europos vieningumas kiek sumenko dėl balsingo, bet kol kas neefektyvaus pasipriešinimo paramai iš Vengrijos, kuri kaltina Ukrainą vykdant „raganų medžioklę“ prieš šalyje veikiančias Vengrijos įmones.
Vengrija pareiškė, kad užblokuos naujausią paramos dalį
Pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis užblokuos naujausią paramos dalį, nors vasarį visi 27 ES lyderiai, įskaitant vengrų ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, susitarė dėl ketverių metų trukmės Ukrainos priemonės.
Neaišku, kokiu mechanizmu Vengrija galėtų pasinaudoti, kad užblokuotų paramos dalis, juolab kad V.Orbano prašymas jas peržiūrėti kasmet buvo atmestas.
Naujausias P.Szijjarto skundas prieš Ukrainą buvo susijęs su įtarimais, kad ši šalis planuoja panaikinti kelis Vengrijos farmacijos bendrovės „Richter“ vaistų platinimo leidimus, pažymi portalas „The Kyiv Independent“.
Budapeštas ne kartą blokavo finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, o Vengrija apskritai laikoma labiausiai Kremliui artima ES šalimi.
V.Putinui artimas patriarchas Kirilas suspendavo A.Navalno laidotuvių pamaldų dvasininką
15:47
Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas suspendavo dvasininką, vadovavusį Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno laidotuvių ir atminimo pamaldoms.
Patriarchas Kirilas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, pasirašė įsakymą, kuriuo dvasininkui Dmitrijui Safronovui uždraudžiama trejus metus teikti palaiminimą, nešioti kryžių ir dvasininko drabužį.
D.Safronovas, vadovavęs apeigoms prie A.Navalno kapo per jo laidotuves bei praėjus 40 dienų po jo mirties, taip pat buvo pažemintas pareigose ir perkeltas į kitą Maskvos cerkvę, rodo balandžio 15 dienos įsakymas, paskelbtas šį antradienį.
„Baigiantis atgailos laikotarpiui, remiantis [...] atsiliepimais bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės dvasininko tarnystės galimybių“, – sakoma jame.
Bažnyčia savo sprendimo priežasties nenurodė.
A.Navalnas, kuris pastarąjį dešimtmetį buvo garsiausias V.Putino oponentas, vasario mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė atokioje įkalinimo kolonijoje už poliarinio rato, atlikdamas 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis ir jo bendražygiai pasmerkė kaip politiškai motyvuotus.
Rusijos ortodoksų bažnyčia yra svarbi V.Putino ir jo konservatyvios socialinės politikos, įskaitant susidorojimą su LGBTQI bendruomene, rėmėja, taip pat palaiko Maskvos karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Brtų žvalgyba: Rusijos dezertyrams iškeltas rekordinis bylų skaičius
14:56
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos kariniai teismai nagrinėja rekordiškai daug dezertyravimo bylų, taip pat rekordiškai daug rusų prašymų suteikti prieglobstį užsienio šalyse.
Naujausioje ataskaitoje žvalgyba remiasi Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ duomenimis, kuriuose pranešama, kad kovo mėnesį Rusijos kariniai teismai už dezertyravimą nuteisė rekordinį Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškių skaičių – net 64 asmenis.
Skaičiuojama, kad nuo „dalinės“ mobilizacijos pradžios 2022 m. rugsėjį teismuose išnagrinėta 7 400 tokių bylų, daugiausia – 496 – Maskvos regione.
Pasak britų žvalgybos, „daugelis karių, kurie buvo surasti ir teisiami kariniuose teismuose, gavę lygtines bausmes, grįžo į savo dalinius ir fronto liniją“.
Pranešime nurodoma, kad, negana to, Vakarų šalyse prašymų suteikti prieglobstį iš Rusijos piliečių, vengiančių karinės tarnybos, skaičius pasiekė rekordinį lygį.
BBC žurnalistas: Ukraina sulauks moderniausių britų bombų
14:42
Kartu su kitu Jungtinės Karalystės karinės pagalbos paketu Ukraina gaus tikslaus valdymo bombų „Paveway IV“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė BBC naujienų tarnybos žurnalistas Jonathanas Beale'as.
„Į naujausią Jungtinės Karalystės karinės pagalbos Ukrainai paketą bus įtrauktos bombos „Paveway IV“, – rašė jis, tačiau papildomos informacijos nepateikė.
„Paveway IV“: koks tai ginklas?
„Paveway IV“ yra Didžiojoje Britanijoje pagaminta 230 kg sverianti aviacinė bomba, turinti lazerinę ir GPS orientavimo sistemas. Bomba taip pat turi funkciją sprogti tam tikrame aukštyje.
Šis ginklas yra elektroninės orientavimo sistemos ir modifikuotos „Mk 82“ bendrosios paskirties bombos su padidintu skvarbumu derinys.
„Paveway IV“ turi modifikaciją, skirtą specialiai įtvirtintiems bunkeriams naikinti. Šioji bomba pakeitė senąją 910 kg bombą „Paveway III“, skirtą kovai prieš bunkeriaus ir naudojamą britų kariuomenėje.
Teigiama, kad ši bomba įprastai montuojama prie standartinių britų naikintuvų „Harrier II“, „Panavia Tornado“ ir „Eurofighter Typhoon“. Ją taip pat galima paleisti iš naujausio amerikiečių naikintuvo F-35.
Nėra duomenų, kad būtų bandyta šias bombas naudoti, pasitelkus Ukrainos ginkluotosiose pajėgose esančius sovietinio tipo naikintuvus. Pažymima, kad ukrainiečiai rado, kaip panaudoti anksčiau britų perduotas „Storm Shadow“ iš savo turimų senos kartos orlaivių.
Teoriškai ši bomba gali būti naudojama ir su F-16 lėktuvais, kurie netrukus bus pristatyti Ukrainai. Taip pat yra žinoma, kad bombos „Paveway IV“ buvo naudojamos per JAV ir Jungtinės Karalystės žiemos smūgius prieš husių judėjimą Jemene.
Kaip kalinys tapo Rusijos gynybos ministerijos verbuotoju: „Grobkite, žudykite, plėškite – darykite, ką norite“
14:04
„Eikite ir plėškite į valias. Išlupkite iš lavonų auksinius dantis, nuimkite kryžius, plėškite ir parsineškite namo, ką tik norite. Karas – tai viena galimybė iš milijono. Galbūt negrįšite, bet turėsite laiko iki soties pasimėgauti“, – tokiomis kalbomis Maskva verbuoja savo kolonijų kalinius vykti kariauti į Ukrainą, Laisvosios Europos radijui pasakojo vienas Rusijos šiaurės vakarų federalinės apygardos pataisos kolonijos kalinys.
Daugiau nei prieš metus privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas neteko galimybės tęsti savo veiklą ir toliau verbuoti Rusijos kolonijų kalinių prisijungti prie karo Ukrainoje. Jo pareigas perėmė Rusijos gynybos ministerija.
Patiems kaliniams iš to naudos buvo maža: J.Prigožinas viliojo kalinius, žadėdamas malonę nuo bausmės už pusės metų tarnybą. Tuo tarpu gynybos ministerijos siūlomos sutartys tapo neterminuotos (iki „specialiosios karinės operacijos“ pabaigos), o vietoje malonės grįžę kariai sulauks lygtinių bausmių.
Pasak Laisvosios Europos radijo, svarbiausia tai, kad vis daugiau kalinių iš kolonijų į karą išvežami ne savo noru, o prievarta. Tačiau tai nestabdo įdarbinimo procesų Rusijos įkalinimo įstaigose. Kai kurios iš jų taip ištuštėjo, kad greitu metu net bus uždarytos.
Nuolatinis ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas gyvąja jėga reikalingas tiek Kyjivui, tiek Maskvai. Ukrainai mobilizacija gyvybiškai svarbu tam, kad galėtų rotuoti karius, stabilizuotų fronto liniją ir sulaikytų Rusiją, tuo tarpu pastarajai didesnis skaičius kovotojų leistų sutelkti dideles pajėgas vienoje teritorijoje, nesusilpninant kitų ir nusitaikyti į vieną iš didelių taikinių, tarkim, Charkivą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs britų kariuomenės pulkininkas įspėja: Kyjivui liko šeši mėnesiai
13:34
Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas perspėjo, kad Vakarų pagalba neužtikrins, kad Ukraina perims iniciatyvą ir grįš į puolimą prieš Rusiją.
Richardas Kempas, tarnavęs 1977-2006 m., teigė, kad JAV ir JK amunicija leis Kyjivui stabilizuoti fronto liniją, bet neleis jam atsiimti Maskvos užgrobtų žemių.
Į atsargą išėjęs pulkininkas perspėjo, kad jei Maskvai iki vasaros pavyks pasiekti „reikšmingos sėkmės“, žiemą Vakarai nebeturės noro skirti lėšų Ukrainai.
„Nors naujieji pagalbos paketai gali padėti tai sumažinti, jie neleis Ukrainai perimti iniciatyvos ir grįžti į puolimą“, – rašė R.Kempas laikraštyje „Daily Telegraph“.
Buvo daug vilčių dėl kontrpuolimo
Pasak jo, praėjusią vasarą buvo daug vilčių, kad Ukrainai kontrpuolimu pavyks išstumti Rusijos pajėgas ir sudaryti sąlygas pergalei. Taip neatsitiko, o puolimas nusilpo ir perimta nedaug pozicijų, sakė jis.
„Didžiuliai Ukrainos nuostoliai ir amunicijos badas leido Rusijos pajėgoms grįžti į puolimą ir perimti strateginę iniciatyvą visoje karo zonoje. Laipsniškai žengdamos į priekį jos pasiekė ribotų, bet konkrečių laimėjimų fronte, priversdamos Ukrainą atiduoti žemes, taip pat oro atakomis padarė didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai“, – kalbėjo R.Kempas.
Rusijos pranašumas ore
Anot komentaro autoriaus, nors naujieji pagalbos paketai gali padėti sumažinti žalą infrastruktūrai ir stabilizuoti frontą, jie neleis Ukrainai perimti iniciatyvos ir grįžti į puolimą. Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusija daugelyje sričių įgijo pranašumą ore, o antžeminė priešlėktuvinė gynyba išliks nepakankama.
„Kita priežastis yra ta, kad nuo karo pavargusi Ukraina paprasčiausiai neturi pakankamai karių ir po daugiau nei dvejus metus trukusių įtemptų kovų, atrodo, nenori pradėti reikiamos didelės mobilizacijos“, – tvirtino R.Kempas.
Pasak jo, laukia beveik neįveikiami iššūkiai. Rusija turi sparčiai augančią karo laikų ekonomiką ir šiuo metu yra sukaupusi milžiniškas pajėgas, kurias yra pasirengusi paaukoti, kad pasiektų Vladimiro Putino tikslus. Jei Maskvai vasarą pavyks pasiekti didelių laimėjimų, galbūt įskaitant antrojo Ukrainos miesto Charkivo užėmimą, žiemą Vakarų šalys neturės noro daugiau išlaidauti.
Komentatoriaus nuomone, šią niūrią perspektyvą dar labiau pablogins papildomas neapibrėžtumas, susijęs su visuotiniais rinkimais JAV ir Jungtinėje Karalystėje. „Atrodo, kad, kaip ir ankstesniuose karuose, Rusija bus pradėjusi blogai, bet baigs „gerai“ dėl ryžto, kurio labai trūksta Ukrainos sąjungininkams Vakaruose“, – niūriai apibendrino buvęs britų karininkas.
JAV ir JK skiria naują paramą
Trečiadienį JAV Senatas patvirtino 95 milijardų JAV dolerių vertės užsienio pagalbos paketą, į kurį įtraukta karinė parama Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.
Į jį įtraukta 61 mlrd. JAV dolerių karinė pagalba Ukrainai, kuri, Pentagono teigimu, gali būti pradėta tiekti karo nualintai šaliai per kelias dienas. Tikimasi, kad trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašys teisės aktą.
Tuo tarpu Didžioji Britanija taip pat pažadėjo Ukrainai skirti 500 mln. svarų sterlingų naujų karinių atsargų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas ir keturis milijonus šaudmenų.
Nuo ginklų iki dubenėlių: šuns dienos proga – ką NATO šunys nešasi į misijas?
12:34
Šuo Rejsas – belgų aviganis, šiuo metu tarnaujantis Latvijos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose. Misijų metu Rejsas iššukuoja sprogstamuosius spąstus, persekioja vertingus taikinius ir, naudodamasis savo neįtikėtinu greičiu ir vikrumu, įveikia priešus.
Šuns dienos proga, pasižiūrėkime, ką keturkojis NATO pareigūnas su savimi nešasi į misijas.
Supleškėjo 26 tūkst. kubinių metrų degalų: Ukrainos saugumo dronai smūgiavo Rusijos naftos saugykloms
12:21
Trečiadienio naktį buvo atakuoti svarbūs infrastruktūros objektai trijuose Rusijos regionuose. Smolensko srityje milžiniškas gaisras įsiplieskė naftos perdirbimo gamykloje.
Vietos gubernatorius Vasilijus Anochinas pareiškė, kad gaisrai kilo kuro ir energetikos objektuose dviejuose rajonuose, nors antrasis objektas nebuvo patikslintas.
Po kiek laiko šaltinis karinėse struktūrose Ukrainos naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė, kad per išpuolį Smolensko srityje buvo sunaikinta 26 tūkst. kubinių metrų rusiško kuro.
„Šiose bazėse buvo laikoma 26 000 kubinių metrų rusiško kuro. Po galingų sprogimų objektuose prasidėjo didelio masto gaisras ir personalo evakuacija“, – sakė šaltinis.
Smogė SBU dronai
Pažymima, kad už išpuolį atsakinga Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), dronais smogusi dviem naftos bazėms Smolensko srityje.
Šią informaciją patvirtino ir naujienų agentūros „Agence France-Presse“ šaltinis.
„SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) dronai smogė dviem naftos saugykloms Smolensko regione“, – nurodė šaltinis po to, kai apie atakas pranešė rusų pareigūnai.
Apie nukentėjusius žmones nepranešama.
Kiek vėliau pranešta, kad Voronežo srityje ukrainiečių dronai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą, o Lipecko srityje – į „pramoninę zoną“.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tvirtino, kad oro gynyba numušė keturis dronus virš jo regiono.
Vadino iždo vagimi: aiškėja daugiau detalių apie S.Šoigu pavaduotojo sulaikymą Rusijoje
11:52
Antradienį pranešta apie Rusijoje sulaikytą gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotoją Timūrą Ivanovą – nurodyta, kad jis įtariamas kyšio paėmimu. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida atskleidžia daugiau detalių apie sulaikymo aplinkybes, o situaciją, pasak ekspertų, galima vertinti tiek kaip Kremliaus išsivalymą, tiek kaip pasikeitusias žaidimo taisykles.
„Įtarus nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu, buvo sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Ivanovas Timūras Vadimovičius“, – antradienį vakare pranešė Rusijos tyrimų komitetas.
Skelbta, kad T.Ivanovas įtariamas gavęs mažiausiai 1 mln. rublių (10 tūkst. eurų) kyšį, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad tiek Kremliaus vadovas, tiek pats ministras S.Šoigu apie viceministro sulaikymą buvo informuoti iš anksto.
„Įtarus nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu, buvo sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Ivanovas Timūras Vadimovičius“, – antradienį vakare pranešė Rusijos tyrimų komitetas.
Skelbta, kad T.Ivanovas įtariamas gavęs mažiausiai 1 mln. rublių (10 tūkst. eurų) kyšį, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad tiek Kremliaus vadovas, tiek pats ministras S.Šoigu apie viceministro sulaikymą buvo informuoti iš anksto.
Ilgai sekė, atliko kratas
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos saugumo tarnyba (FSB) penkerius metus rinko informaciją apie sulaikytą gynybos viceministrą.
Lenta.ru, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugoje, rašo, kad S.Šoigu pavaduotojas įtariamas korupcija statybų sektoriuje – teisėsaugai į akis neva krito Gynybos ministerijos nacionalinio valdymo centro statybos.
Jis buvo atsakingas už klausimus, susijusius su turto valdymu ir karių apgyvendinimu, kariuomenės apgyvendinimu ir medicininiu aprūpinimu, taip pat buvo atsakingas už Gynybos ministerijos objektų statybą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą bei karinę hipoteką.
Kremliaus naujienų agentūra TASS taip pat skelbė, kad S.Šoigu bendražygis susijęs su vykdytais „plėtros planais“.
„BRIEF Telegram“ kanalas skelbė, kad pernai žuvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau T.Ivanovą yra pavadinęs „iždo vagimi“. Be to, gynybos viceministras dabar reikalavo perduoti naftos ir dujų telkinių Sirijoje ir deimantų telkinių Centrinės Afrikos Respublikoje, kuriuos kontroliuoja „Wagner“, kontrolę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skelbia, kad Rusija pralaužė frontą Donecko srityje: ką tai reiškia Ukrainai
10:47
Ukrainos projekto „DeepState“ ir JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai užėmė Očeretynės kaimo centrą Donecko srityje (apie 15 km nuo Avdijivkos). Tai, kas įvyko, „DeepState“ vadina fronto proveržiu ir reikalauja „griežtai patikrinti“ atsakingus asmenis.
Kaimas yra tarp dviejų Ukrainos pajėgų gynybos linijų, pažymi ISW. Tai gali priversti Ukrainos pajėgas pasitraukti į antrąją gynybos liniją, rašo OSINT analitikai.
Rusijos karinė Očeretynės centro kontrolė buvo patvirtinta iš gyvenvietės gautais geolokaciniais vaizdo įrašais. Pasak „DeepState“, Rusijos kariškiai tam tikras gyvenvietės dalis kontroliuoja nuo balandžio 19 d.
Rusijos kariai tikriausiai siekia didesnio Ukrainos pozicijų į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos proveržio, rašo ISW. Instituto ekspertai daro prielaidą, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti ukrainiečių pozicijas Berdyči (apie 5 km į pietus nuo Očeretynės) – Novokalynovės (apie 8 km į rytus) linijoje. Tačiau Rusijos kariuomenės pajėgumai, tikėtina, bus apriboti atvykus JAV pagalbai, pažymi ISW ekspertai.
Kaip pažymėjo JAV ekspertai, Očeretynė yra tarp gynybinės linijos, kurią Rusija pradėjo apšaudyti perėmusi Avdijivkos kontrolę, ir kitos, galingesnės Ukrainos gynybos linijos. Kad šiame fronto ruože pasiektų taktinį proveržį, Rusijos kariuomenei reikia prasiveržti per kaimą ir stabilizuoti šiaurinį flangą, rašė analitikai.
Ukrainos gynybinei linijai iškilo grėsmė, socialiniame tinkle X rašo OSINT analitikas, pasivadinęs slapyvardžiu „War Mapper“. Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės palaipsniui atsitraukti prie Vovčios upės (maždaug 7 km į vakarus nuo Očeretynės).
Rusijos kariai gali tęsti puolimą viena iš trijų krypčių, rašo OSINT analitikas, pasivadinęs „Intelschizo“ slapyvardžiu. Pirmasis variantas – toliau judėti Vovčios upės link; sėkmės atveju Rusija galės ne tik pasiekti Ukrainos artilerijos pozicijas ir viso Avdijivkos ruožo logistiką, bet ir sukelti visos Ukrainos gynybos šiame ruože žlugimo grėsmę. Antrasis variantas – bandyti žengti į šiaurę, o tai galėtų kelti grėsmę Konstantinivkai arba Niujorkui (Donecko srityje). Trečiasis variantas – žengti į pietus ir pulti Berdyči arba Semenivką iš užnugario, o tai gali sukelti viso fronto žlugimą iki pat Netailovo (15 km į pietus nuo Očeretynės).
ISW šeštadienį rašė, kad Rusija tikriausiai suintensyvins puolimą, siekdama pasinaudoti galimybe iki JAV pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvykimo.
Ukraina baiminasi, kad 61 mlrd. JAV dolerių paketo poveikis bus ribotas. Kaip laikraščiui „Financial Times“ sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, JAV pagalba padės sulėtinti Rusijos puolimą, bet jo nesustabdys.
Rusijoje dėl kaltinimų korupcija sulaikytas gynybos viceministras
10:45
Rusijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė gynybos viceministrą Timurą Ivanovą, įtariamą kyšininkavimu, antradienį pranešė Tyrimų komitetas.
Šalies valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie aukšto rango pareigūno sulaikymą – tai itin retas žingsnis karo Ukrainoje kontekste.
Kovos su korupcija šalininkai Rusijoje jau daugelį metų kritikuoja, anot jų, plačiai paplitusį kyšininkavimą V. Putino valdymo laikotarpiu.
„Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Timuras Vadimovičius Ivanovas buvo sulaikytas įtariant jį nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Rusijos Tyrimų komitetas.
Tačiau Komitetas papildomos informacijos nepateikė.
Už kyšininkavimą, priklausomai nuo aplinkybių, gresia didelė bauda arba daugiau nei dešimt metų kalėjimo.
Europos Sąjunga taiko sankcijas T. Ivanovui, aukšto rango gynybos ministro pareigūnui, atsakingam už karinių objektų statymą.
Rusijoje dėl tariamo ekstremizmo uždraustas Kovos su korupcija fondas (FBK), kurį įsteigė velionis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, 2022 metais atliko vieną iš savo tyrimų dėl korupcijos T.Ivanovo atžvilgiu.
FBK tuomet nurodė, kad viceministras prižiūrėjo ir pelnėsi iš statybų projektų Ukrainos Mariupolio mieste, kurį 2022-aisiais po kelis mėnesius trukusios apgulties pradėjo kontroliuoti Maskva.
Pasak FBK, T.Ivanovas taip pat išsiskyrė su žmona, kad ši galėtų išvengti ES sankcijų.
„Šiandien – gera diena“, – socialiniuose tinkluose pareiškė A. Navalno ilgametė bendražygė Marija Pevčich.
Kaip ir dauguma opozicijos veikėjų, ji buvo priversta išvykti į užsienį dėl Kremliaus represijų.
Didžioji dauguma Rusijoje likusios opozicijos yra už grotų.
Kovotojas su korupcija A.Navalnas, kuris vasario mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjime, prieš kelerius metus rengė masinius protestus prieš Rusijos prezidentą.
„Mes tai padarėme. Dabar laimėk kovą, prezidente Zelenski": JAV Senatas patvirtino 61 mlrd. dol. paketą Ukrainai
09:35 Atnaujinta 10:21
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo kuo greičiau pritarti šiam pagalbos Ukrainai paketą ir užtikrino, kad labai reikalinga pagalba Kyjivui bus pradėta teikti jau šią savaitę.
„Pasirašysiu šį įstatymo projektą ir rytoj, kai tik jis pasieks mano stalą, kreipsiuosi į Amerikos žmones, kad jau šią savaitę galėtume pradėti siųsti ginklus ir įrangą Ukrainai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad ši parama rodo Vašingtono „ryžtingą įsipareigojimą demokratijai ir laisvei, kovai su tironija ir priespauda“.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV Senatą ir pareiškė jam padėką.
„Dėkoju daugumos lyderiui Chuckui Schumerui ir respublikonų lyderiui Mitchui McConnellui už tvirtą lyderystę skatinant šį abiejų partijų teisės aktą, taip pat visiems už jį balsavusiems abiejų pusių JAV senatoriams“, – socialiniuose tinkluose nurodė jis.
„Dabar eik laimėk kovą“
Demokratų daugumos lyderis Ch.Schumeris sakė, kad antradienio vakarą jis paliko žinutę prezidentui V.Zelenskiui: "Gerai, mes tai padarėme. Dabar eik laimėk kovą."
Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.
Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.
Prezidentas J.Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.
„Taip pat vertinu prezidento J.Bideno paramą ir tikiuosi, kad įstatymo projektas netrukus bus pasirašytas, o kitas karinės pagalbos paketas bus toks pat ryžtingas, kokį visada matau mūsų derybose“, – teigė V.Zelenskis.
„Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai, artilerija ir oro gynyba yra labai svarbios priemonės, kad greičiau būtų atkurta teisinga taika“, – pridūrė prezidentas.
Šis pagalbos paketas patvirtintas tuo metu, kai Ukrainos pajėgoms kritiškai trūksta amunicijos mūšio lauke ir oro gynybos priemonių civiliams gyventojams apsaugoti.
Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo 6 žmonės
09:30
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo šeši žmonės, pranešė srities prokuratūra.
Socialiniame tinkle „Telegram“ prokuratūra parašė, kad 0 val. 30 min. rusai raketomis atakavo miesto Ševčenkos rajoną ir kad dvi raketos pataikė į vieno gyvenamojo komplekso teritoriją.
Apgadinti trys daugiaaukščiai, mažiausiai 33 privatūs automobiliai, kavinė, kelios parduotuvės ir biurai, sakoma pranešime.
Nurodoma, kad nukentėjo šeši žmonės: trys vyrai – 33, 45 ir 53 metų amžiaus – patyrė nesunkių sužeidimų, o trys moterys – 25, 45 ir 54 metų amžiaus – patyrė ūminę reakciją į stresą.
R.Kadyrovo būklė nepalieka vilčių: jis bus nei gyvas, nei miręs
09:27 Atnaujinta 13:38
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, pastaruoju metu kamuojamas sveikatos problemų, vėl turi sukti galvą, kaip numaldyti kalbas, jog jo dienos, bent jau valdžioje, suskaičiuotos. Po leidinio „Novaja gazeta. Europa“ tyrimo, kuriame nuskambėjo žinia, jog dėl sudėtingos sveikatos būklės jam vadovauti liko nedaug, R.Kadyrovas parodė sumontuotą vaizdo įrašą, kaip jis sporto salėje kiloja svarmenis. Tačiau – prižiūrimas gydytojo.
Rusijos opozicinio leidinio „Novaja gazeta. Europa“ tyrime teigiama, kad 47 metų R.Kadyrovo sveikatos būklė nepalieka jokių vilčių, kad jis pasveiks, ir dabar Maskva turi greitai nuspręsti, kaip išlaikyti stabilumą, kai žiauraus Čečėnijos diktatoriaus nebeliks.
Paprasto šios problemos sprendimo nėra: nė vienas iš viešojoje erdvėje esančių „padišacho“ bičiulių nėra pajėgus tapti tikslia jo kopija ir valdyti regioną pagal R.Kadyrovo modelį. Antrojo R.Kadyrovo nebus – Maskva tai supranta, kaip ir artimiausi Čečėnijos lyderio bendražygiai bei jo šeimos nariai, kurie kovoja kruvinas kovas dėl vadovaujančių postų respublikoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: rusų daliniai prie Avdijivkos tik ir prašosi Ukrainos smūgio
09:24
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad su kyšiu buvo sulaikytas Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas.
Jis priminė, kad 2013-2016 m. jis buvo Gynybos ministerijai pavaldžios įmonės „Oboronstroj“ („Gynybos statyba“) direktorius, atsakingas už karinių objektų statybą. 2020 užsiėmė grandiozinėmis 16 ministerijos daugiafunkcinių ligoninių covido pacientams gydyti statybomis, statė parką „Patriot“ ir ginkluotųjų pajėgų cerkvę.
Anot E.Papečkio, nuo pradėto tyrimo išgelbėjo tik 2022 m. prasidėjęs karas. Jis buvo įtrauktas ir į Vakarų sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, o dabar, kažkaip labai netikėtai, buvo sulaikytas.
„Norisi tikėti, kad tai kažkokio didesnio „valymo“ Rusijos ginkluotosiose pajėgose pradžia“, – pažymėjo ekspertas.
Kalbėdamas apie frontą, E.Papečkys įvertino, kad rusai ir toliau spaudžia Ukrainos pajėgas ir vietomis turi taktinių pasiekimų.
„Rusiški šaltiniai skelbia apie didelį pasisekimą Ocheretyne (nedidelis pramoninis miestelis 20 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos). Rusai teigia, kad netrukus jį užims, o tada kontroliuos 30-50 km apylinkes, nes miestelis gerokai iškilęs virš jų.
Vietovė man nepažįstama, bet abejoju, kad užėmę Ocheretyne įgytų tokį didelį taktinį pranašumą. Iš kitos pusės, žiūrint į žemėlapį pirmyn siaura linija prasiveržę rusų daliniai taip ir prašosi atkertami nuo pagrindinių pajėgų smūgiu į vieną ar abu flangus, būtų puiku, jeigu taip ir nutiktų.“
Atsižvelgdamas į tai, kad Vakarų šalys viena po kitos skelbia apie naujus paramos paketus, E.Papečkys pažymėjo, kad rusai, greičiausiai, nervinasi ir spėjo, kad jie didins apsukas, o ukrainiečių fronte laukia „ne pats lengviausias laikas“.
Rusijoje įsteigtas knygų cenzūros centras, kurio aukomis jau tapo ne vieno žinomo autoriaus kūrinys
09:15
Rusijoje pradėjo veikti ekspertų centras, kurio paskirtis – įvertinti spausdintų ir elektroninių knygų leidinių atitikimą teisės aktams. Šis centras įsteigtas Rusijos knygų sąjungoje, – praneša nepriklausomas naujienų kanalas „The Moscow Times“.
Pasak šios sąjungos atstovo, centre dirba tokių institucijų bei organizacijų kaip Federalinės ryšių, informacinių technologijų ir masinių komunikacijų priežiūros tarnybos, Rusijos istorijos draugijos, Rusijos karinės istorijos draugijos, Rusijos stačiatikių bažnyčios, Rusijos musulmonų dvasinės administracijos, Rusijos žydų bendruomenių federacijos, Rusijos teisininkų asociacijos, Rusijos švietimo akademijos, Gorkio literatūros instituto bei kitų atstovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:12
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 880 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 461,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas vienas tankas, 12 šarvuotųjų kovos mašinų, 43 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 47 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius.
Ukraina deda pastangas, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų namo
08:08
Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo.
Šį mėnesį Kyjivas priėmė naujus teisės aktus, kuriais sugriežtinamos bausmės vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir dvejais metais, iki 25-erių, sumažinamas mobilizacijos amžius. Šios pastangos atspindi bandymą plėsti kariuomenės gretas.
„Buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų Tėvynei. Todėl vakar įsakiau imtis priemonių, kad Ukrainoje ir užsienyje būtų atkurtas teisingas požiūris į šaukiamojo amžiaus vyrus. Tai bus sąžininga“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerija pateiks papildomus paaiškinimus dėl konsulinių paslaugų gavimo tvarkos šaukiamojo amžiaus vyrams užsienio diplomatinėse atstovybėse“, – pridūrė jis.
Ukrainos žiniasklaidoje paskelbtame dokumente, kurio vyriausybė nepatvirtino, teigiama, kad Užsienio reikalų ministerija sustabdo konsulinių paslaugų teikimą visiems 18–60 metų amžiaus užsienyje esantiems ukrainiečiams vyrams.
Paskelbtame laiške, pasirašytame užsienio reikalų viceministro Andrijaus Sybihos, teigiama, kad Ukrainos atstovybės užsienyje gyvenantiems vyrams išduos tik dokumentus, leidžiančius jiems grįžti į Ukrainą.
Tikėtina, kad dėl to vyrai bus priversti grįžti, kad atliktų įvairias administracines procedūras, kurias anksčiau buvo galima atlikti užsienyje.
Ukrainos pasų tarnyba antradienį paskelbė, kad sustabdė kai kurių dokumentų išdavimą konsulatuose užsienyje, motyvuodama techninėmis priežastimis.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos, kurias rusai gerokai lenkia ginkluotės ir personalo skaičiumi, nuolat užleidžia pozicijas Maskvos pajėgoms, neseniai užėmusioms rytinį Avdijivkos miestą ir dabar įsitvirtinančioms aplinkiniuose kaimuose.
Rytas Rusijoje prasideda ne kava: trijų regionų infrastruktūra tapo dronų taikiniu
08:02 Atnaujinta 10:57
Trečiadienio naktį Smolensko srityje po bepiločio orlaivio atakos kilo gaisrai Smolensko ir Jarcevo rajonų teritorijoje esančiuose „kuro ir energetikos objektuose“, savo „Telegram“ kanale pranešė Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas.
„Tikėtina, kad gaisrai kilo priešui užpuolus civilinius kuro ir energetikos objektus Smolensko ir Jarcevo rajonuose. Nepaprastųjų situacijų ministerija likviduoja padarinius vietoje. Prašau jūsų išlikti ramiems ir nepanikuoti“, – pranešė jis.
Vietos gyventojai pranešė, kad dega naftos perdirbimo gamykla. Jie taip pat pasidalijo vaizdo įrašais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai įvertino, kaip išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas ir potvyniai paveikė naftos perdirbimo pajėgumus Rusijoje
07:14
Dėl Ukrainos dronų atakų ir neseniai įvykusių potvynių Rusijos naftos perdirbimas per savaitę sumažėjo iki 11 mėnesių minimumo. Tačiau šis rodiklis vis dar nėra kritinis šalies agresorės ekonomikai, rašo Karo studijų institutas (ISW).
Analitikų duomenimis, kurie remiasi „Bloomberg“, balandžio viduryje Rusija perdirbdavo 5,22 mln. barelių naftos per dieną, t. y. 10 tūkst. barelių mažiau nei vidutiniškai balandžio pradžioje.
Tuo pat metu nuo sausio mėnesio Rusijos Federacija perdirbimo gamyklose, kurias Ukraina anksčiau atakavo bepiločiais lėktuvais, per dieną perdirbdavo 1,23 mln. barelių žalios naftos. Tai yra 280 tūkst. barelių per dieną mažiau nei iki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių pradžios 2024 m. sausio pabaigoje. Balandžio 2 d. duomenimis, dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų atakų neveikia 14 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Balandžio 7 d. dėl potvynio Orenburgo srityje buvo sustabdyta Orsko naftos perdirbimo gamykla, tačiau „Reuters“ rašė, kad balandžio 23 d. ši naftos perdirbimo gamykla jau atnaujino savo veiklą.
„Dėl sumažėjusių Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų Rusija balandžio pradžioje greičiausiai buvo priversta importuoti benziną iš Kazachstano ir Baltarusijos, kad išspręstų trūkumo problemą ir bandytų užkirsti kelią benzino kainų kilimui šalies viduje. Nors nėra požymių, kad rusiško benzino gamybos apribojimas yra reikšmingas jo vertei tarptautinėje rinkoje“, – pažymėjo analitikai.
Kartu Rusijos pareigūnai priduria, kad dėl šiemet sumažėjusio pirminio naftos perdirbimo padidės žalios naftos eksportas, nes Rusija negalės perdirbti tiek naftos, kiek įprastai.
„Būsimi Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai gali išjungti didelę dalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų ir sukelti kritinius Rusijos naftos perdirbimo apribojimus, kurie pradės daryti didelį poveikį distiliatų gamybai Rusijoje. Tačiau Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai kol kas neturėjo reikšmingo poveikio Rusijos naftos perdirbimo gamybai arba Rusijos vidaus ar tarptautiniam žalios naftos ir distiliatų tiekimui“, – padarė išvadą ekspertai.
V.Zelenskis padėkojo JAV Senatui už patvirtintą pagalbos paketą
06:42
Balandžio 24 d. naktį JAV Senatas patvirtino pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketą, pagal kurį Ukrainai remti numatyta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių. Į tai sureagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esu dėkingas JAV Senatui už šiandien patvirtintą gyvybiškai svarbią pagalbą Ukrainai. Dėkoju daugumos lyderiui Chuckui Schumeriui ir respublikonų lyderiui Mitchui McConnellui už tvirtą lyderystę skatinant šį dvipartinį teisės aktą, taip pat visiems JAV senatoriams iš abiejų partijų, kurie balsavo už jį“, – padėkojo V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad šis balsavimas stiprina JAV, kaip demokratijos švyturio ir laisvojo pasaulio lyderės, vaidmenį.
„Taip pat esu dėkingas visiems amerikiečiams, kurie ir toliau remia Ukrainą ir pripažįsta, kad šio įstatymo projekto istorinė reikšmė yra ne tik politinė. Taip pat vertinu Prezidento J.Bideno paramą ir laukiu greito įstatymo projekto pasirašymo bei kito karinės pagalbos paketo, kuris atitiks ryžtą, kurį visada jaučiu mūsų derybose“, – pridūrė valstybės vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai, artilerija ir oro gynyba yra itin svarbios priemonės siekiant greitai atkurti teisingą taiką.
JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą
06:27
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo kuo greičiau pritarti šiam pagalbos Ukrainai paketui ir užtikrino, kad labai reikalinga pagalba Kyjivui bus pradėta teikti jau šią savaitę.
„Pasirašysiu šį įstatymo projektą ir rytoj, kai tik jis pasieks mano stalą, kreipsiuosi į Amerikos žmones, kad jau šią savaitę galėtume pradėti siųsti ginklus ir įrangą Ukrainai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad ši parama rodo Vašingtono „ryžtingą įsipareigojimą demokratijai ir laisvei, kovai su tironija ir priespauda“.
